Savęs, kaip gilaus vandenyno patyrimas. Emocijas stebiu kaip paviršiaus neramumus – bangas. Žinau, kad esu daugiau, nei emocijos, mano gelmė gili ir kupina ramybės. Paveiksle kuriu gaivią, vėsią gelmę, išliedama pereinančio tono foną. Jis gilus, įtraukiantis, raminantis. Kitoje paveikslo dalyje žaidžia skirtingos dėmės, kuriančios sudėtingesnį vaizdą. Dėmės liejasi, persipina, klojasi viena ant kitos sluoksniais, kuria ritmą. Visa susijungia į vieną patyrimą, kuris atsiskleidžia nebe drobėje, o stebėtojo sąmonėje.