Vėjo nematomumas, bet juntamumas man savaime primena abstrakciją. Fizinio regimo kūno nebuvimas, bet visgi fiziškai veikiantis aplinką ir kartais net keičiantis gyvenimus. Nuo nupūstos kepurės iki perneštų augalų sėklų šimtais kilometrų. Nuo užpūsto žiebtuvėlio iki vėjo jėgainių. Abstrakčiai, pajutimu bandau pavaizduoti šitą reiškinį, kaip jis pasirodo mano sąmonėje. Laisvais potėpiais, gaiviomis spalvomis, paliekant neužgožtos erdvės.